Mes nediagnozuojame vyrų. Vyriškumas nėra įgimta esmė ar nuosprendis: vyrais tampama šeimoje, mokykloje, kariuomenėje, darbe, kalboje ir kultūroje. Tai, ko išmokta, galima pastebėti ir permąstyti.
Būti stipriam nereiškia visko ištverti vienam. Mums įdomu, kas nutinka, kai vyras leidžia sau būti pažeidžiamas – ir vis tiek išlieka tvirtas. Kai jis gali pripažinti pyktį, baimę ar gėdą ir nepaversti jų kitų kontrole.
Smurtą vadiname smurtu ir tiesiai kalbame apie tai, kas už jį atsako. Taip pat tikime, kad žmogus gali pasikeisti, – ir esame pasirengę šiuos pokyčius palaikyti. Šio darbo centre – nukentėjusiųjų saugumas.
Matome pasaulį, kuriame vyrams nereikia įrodinėti savo vyriškumo savo gyvybės, sveikatos ir santykių kaina. Kuriame rūpestis savimi ir kitais – ne išimtis, o norma.